Kad išgirstume tipišką biržietišką pasisveikinimą „Nu, kū tu?“, teko nukeliauti iki paties šiauriausio Lietuvos taško – Biržų. Beje, šios tarmės subtilybių mokėmės dar pakeliui į Biržus ir pasirodo, kad sutikus tikrą biržietį, mums, atvykusiems iš kito Lietuvos regiono, nebūtų jau taip lengva jį suprasti.
Kaip jau supratote, Tautinių kultūrų centro vykdomas projektas „Kultūros saitai 2“, kurio metu tautinių mažumų bendruomenės susipažįsta su etnografiniais Lietuvos regionais, atvedė mus į Biržų kraštą. Kaip jau įprasta, išvykose, be Klaipėdos tautinių bendruomenių atstovų, kartu dalyvauja ir mūsų mieste prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai.
Pastariesiems didele staigmena tapo pirmasis mūsų sustojimas pakeliui į Biržus – Kryžių kalnas bei lietuviška tradicija čia statyti kryžius. Tad nemaža dalis mūsų bendrakeleivių čia lankėsi pirmą kartą – kas tik apžiūrėjo, kas pastatė ir savo kryželius.
Na, o mūsų kelias vingiavo tolyn į Šiaurę. Biržuose aplankėme įžymiausias vietas. Pirmiausiai kelionės nuovargį išpūtė Širvenos ežero bangas genantis vėjas. Pasivaikščioti ant ilgiausio Lietuvoje net 525 m besitęsiančio tilto per ežerą yra būtina. Tai – dalis Biržų vizitinės kortelės, kaip ir būtina apsilankyti 17 a. menančioje miesto pilyje, pastatytoje kilmingųjų Radvilų giminės. Per pilies ekspozicijas ir Biržų istoriją mus išradingai vedė gidė Lina Kuncytė, supažindino su ekspozicijomis ir veikiančiomis parodomis. Beje, mums labai pasisekė, nes pilyje kaip tik buvo eksponuojama kilnojama Barboros Radvilaitės atvaizdo paroda. Tad galėjome įvertinti, ar tiesa, kad ši moteris, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, pasižymėjo išskirtiniu grožiu.
Apžiūrėjus ekskpozicijas, pasigerėjus pilies erdvėmis ir skliautais, dar degustavome tradicinius Radvilų virtinukus, o vėliau leidomės sugundomi kitos vietinės tradicijos. Dalyvavome edukacinėje programoje „A biržiečė vaišin dainuodamūs“ ir, aišku, kad ragavome biržietišką alų ir kitas vaišes.
Liūdėti tikrai neleido, visaip kaip mus linksmino edukatorė Rima Binkienė ir Biržų folkloro ansamblis „Siaudela“. Klausėmės senovinių instrumentų ragų ir skudučio melodijų, mokėmės senovinio, archajiško dainavimo ir sukomės šokio ratelyje.
Ne viską šiame tolimame krašte aplankėme, bet didinga pilis, ežero dvelksmas ir nuoširdūs, mūsų sutikti žmonės paliko labai svetingo krašto įspūdį, į kurį norėsis dar ir dar sugrįžti…
