Nors nei Klaipėdos meras, nei Lietuvos kultūros taryba neskyrė finansavimo festivaliui, kurio metu planuota profesionaliai, įvairiais aspektais pristatyti žydų tautos muziką, festivalis įvyks. Tiesa, nebus daugelio kruopščiai planuotų renginių, neatvyks dalis garbių, talentingų atlikėjų, o festivalio komanda dirbs be jokio atlygio…bet festivalis „Šalom visuos kraštuos“ vyks! Vyks tokio festivalio reikšmę supratusių ir įvertinusių institucijų, dosnios širdies žmonių, geranoriškai nusiteikusių atlikėjų, festivalio partnerių dėka.
Visą Rugsėjo mėnesį kviesime jus susitikti su žydų tautos muzika sakralia ir pasaulietine, patirti jos grožį, įvairovę, kuklumą ir didybę. Kviesime susipažinti su pasauliui žinomais, o Lietuvoje net neminimais, šios muzikos kūrėjais, pasimatyti su žydų muzikos kūrinių atlikėjais, tyrėjais, puoselėtojais.
Šiemet festivalio renginiai vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir Salantuose, Gargžduose.
2024 m. festivalio, vyksiančio rugsėjo 8-28 dienomis, renginiai koncentruosis į žydų muziką. T. y. bus siekiama profesionaliai pažvelgti į skirtingų žydų diasporų: Aškenazių, Sefardų muziką, kurios pradžia minima dar prieš Kristų, ir kuri visiškai nežinoma Lietuvoje. Organizuojant kamerinius koncertus, garso meno performansą, paskaitas bus pristatoma žydų muzikos istorija, žydų muzikinės tradicijos bei įtakos pasaulio muzikos raidai.
Festivalį pradėsime įdomiu, įtraukiančiu visus žiūrovus garso meno performansu „Plaukikai (Neplaukiantys)“. Rugsėjo 8 d. Malūno tvenkinio teritorijoje (tarp Kooperacijos, Mokyklos ir Tilžės gatvių) kartu su menininkais Rochus Aust ir Verena Barie (Vokietija) bandysime atsakyti į klausimą ar įmanoma be išankstinių nuostatų išmokti priimti, suprasti kitą, kitokį nei aš pats.
Vyksiantis koncertas „Žydų malda“ kvies išgirsti pakankamai retą, dviejų muzikos instrumentų vargonų ir alto, muzikinį dialogą, kuris jums, mieli festivalio bičiuliai, leis pajausti išskirtinį garsinį potyrį. Smuikininkas Semjon Kalinovsky ir vargonininkas prof. Torsten Laux (Vokietija) lauks klausytojų Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčioje.
Gargždų miesto gyventojai turės neeilinę progą susipažinti su dainininkės, vadinamos „žydų lakštingala“ Nechamos Lifšicaitės (1927–2017) gyvenimu ir kūryba. Apie talentingąją Nechamą Lifšicaitę mums papasakos istorikė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejininkės-parodų kuratorė Aušra Rožankevičiūtė savo paskaitoje „Tarp poezijos, muzikos ir dailės: Arno Nadelio (1878–1943) fenomenas.“ Susitikimas vyks Gargždų krašto muziejuje.
Pirmą kartą Klaipėdoje išgirsime apie žydų sefardų istoriją, kultūrą, muziką. Paskaitoje „Atrakinti Ispaniją. Sefardų žydų istorija, muzika, kultūra“ sužinosime pagrindinius faktus apie žydų išvarymą iš viduramžių Ispanijos, sefardų diasporos formavimąsi ir pokyčius, kuriuos ji patyrė XIX ir XX a. Kalbėsimės apie ladino kalbos ypatybes ir dabartinę situaciją, nes būtent kalba yra vienas pagrindinių „raktų“ norint suprasti sefardų kultūrą. Turėsime unikalią galimybę susipažinti su sefardų muzika papročiais, literatūra.
Paskaitos autorė ir vedėja doc.dr. Agnieszka August-Zarębska. Doc.dr. Agnieszka August-Zarębska yra Vroclavo universiteto (Lenkija) Taube žydų studijų katedros docentė. Ji yra baigusi ispanų kalbos ir kultūros studijas, o jos dabartiniai moksliniai interesai apima šiuolaikinę ladino poeziją bei šiuolaikinės literatūros vertimus į ladino kalbą, sefardų vaikų literatūrą.
Paskaita verčiama į lietuvių kalbą.
Už galimybę klausyti paskaitą dėkojame Lenkijos institutui Vilniuje.
O ką žinome apie kaimyniniame Karaliaučiuje gyvenusį fenomenalų menininką Arną Nadelį (1878–1943)? Arnas Nadelis garsėjo įvairiais talentais ir visapusiškomis veiklomis: buvo poetas, dramaturgas, vertėjas, aranžuotojas, muzikologas, muzikos publicistas ir kolekcininkas, kompozitorius, chormeisteris, pianistas, vargonininkas, dailininkas. Gilindamasis į jam rūpėjusį Europos žydų muzikinį paveldą, savo kūryboje A. Nadelis išlaikė prigimtines litvakiškas šaknis, kartu autentiškai absorbuodamas ir vokiškąją kultūrą.
Šią unikalią asmenybę klaipėdiečiams pristatys muzikologė doc.dr. K.Rupeikaitė paskaitaoje „Tarp poezijos, muzikos ir dailės: Arno Nadelio (1878–1943) fenomenas.“
Taip pat pirmą kartą Klaipėdoje turėsime unikalią` galimybę susipažinti su garsiausiais 20 a. Aškenazių chazanais (arba kantoriais) dainininkais. Chazanut (arba chazonos) reiškia tradicinį kantorinį giedojimą judaizme. Kantorius, jo giedojimas buvo ir yra įprasta žydų pamaldų dalis sinagogose. Lydimas choro profesionalus kantorius savo balsu gali priversti net verkti besimeldžiantį..
Gershon Sirota, vadintas žydų Karuzo, Mordechai Hershman, Yossele Rosenblatt – tai tik keli vardai kantorių, „aukso“ raidėmis įrašyti į garsiausių pasaulyje kantorių būrį.
Paskaitoje „Chazanut. Didieji XX amžiaus dainininkai”, kurią skaitys vienas žymiausių klezmer muzikos tradicijas puoselėjančių smuikininkų Markas Kovnatskiy (Vokietija), bus eksponuojami archyviniai įrašai, vaizdo įrašai, fotografijos.
Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.
Mark Kovnatskiy yra pripažintas smuikininkas, kompozitorius, dėstytojas ir jidiš šokio ekspertas, įsikūręs Hamburge, Vokietijoje. Jis koncertavo ir dėstė daugelyje muzikos festivalių visame pasaulyje nuo Šiaurės Amerikos iki Japonijos.
Už galimybę klausyti šią paskaitą bei festivalio uždarymo koncertą dėkojame Vokietijos ambasadai Vilniuje.
Visą tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ programą rasite adresu www.zydukulturosdienos.lt
 |  |  |
