Kultūrinės veiklos vadybininkė Agnė Stonkienė
2020 m. įgyvendinant Tautinių kultūrų centro projektą „Lietuvių kalbos kursai kitataučiams“ nuo liepos 13 d. iki 17 d. buvo organizuoti intensyvūs lietuvių kalbos kursai. Užsiėmimų metu dalyvavo armėnų, baltarusių, lenkų, totorių, ukrainiečių, žydų tautybių Klaipėdos miesto gyventojai. Dalyvių amžius nuo 37 iki 84 metų. Intensyvių lietuvių kalbos kursų dalyviai ne tik patobulino savo žinias, bet ir susipažino su Klaipėdos miesto istorija, Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu, aplankė rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno muziejų Kintuose ir patys savo rankomis sukūrė Klaipėdos krašto simbolį – vėtrungę bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dekoravo Klaipėdos krašto moteriško tautinio kostiumo – delmono detalę.
Džiugina tai, kad kursų dalyviai buvo labai aktyvūs, imlūs, parodė didelį norą mokytis kalbos bei gauti praktinių įgūdžių. Energinga, kūrybinga, iniciatyvi mokytoja Jolanta sukūrė ypatingas sąlygas ir tolerantišką atmosferą. Kiekvienas dalyvis jautėsi gerai kalbėdamas, dainuodamas, bendraudamas lietuviškai. Programoje daug dėmesio atkreipta į kasdieninio gyvenimo situacijų sukūrimą ir praktinį žinių taikymą – darbo vietoje, poliklinikoje, parduotuvėje, viešajame transporte, pašte, kelionėse, ir kt.
„Galvoju, kad šiandien diena, kai pajutau, jog atlikau darbą gerai, sukūriau žmonėms erdvę, kurioje visiems norėjosi dalintis, būti, kurti, pažinti, tiesiog … Klaipėdoje yra Skulptūrų parkas, o ten mažas pastatas, buvusi šachmatinė, dabar – ,,Tautinių Kultūrų Centras”, jis buria įvairių tautybių žmones, man buvo didžiulis džiaugsmas su jais vesti intensyvius lietuvių kalbos kursus…ačiū, kurie buvote, palaikėte, žaidėte, dalyvavote šiame nuostabiame projekte…“(mokytoja Jolanta)
Tautinių kultūrų centras nuolat inicijuoja Klaipėdos miesto tautinių bendrijų atstovų dalyvavimą veiklose, kurių tikslas pažinti šalies ir krašto istoriją, ugdyti pilietiškumą ir sąmoningumą kuriant Lietuvos visuomenę.
„Mano nuomone, bet kuris žmogus gyvenantis kitoje šalyje turi siekti išmokti ir pažinti šalies kalbą. Lietuvių kalba man labai reikalinga darbo paieškoms“ (Tatjana Pyvovar).
„Lietuvių kalbos mokėjimas man svarbus, tam kad galėčiau laisviau bendrauti“ (Aleksandr Caregorodcev).
„Lietuvių kalbos žinojimas man svarbus tuo, kad galėčiau lengviau integruotis į Lietuvos visuomenę, suprasčiau šalies kultūrą, galėčiau laisvai bendrauti nepatirdama streso dėl kalbos vartojimo“ (Irina Kazaryan).
„Kadangi mano vaikai lanko valstybines ugdymo įstaigas, turiu pati mokėti lietuvių kalbą, kad galėčiau jiems padėti mokytis. Kadangi pati domiuosi Lietuvos istorija, kultūra, tautosaka, norisi gilinti lietuvių kalbos žinias. Ir svarbiausia yra tai, kad lietuvių kalba man reikalinga kasdieniniame gyvenime bendraujant su įvairiais žmonėmis“ (Oksana Juozaitienė).
Projektą finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
