Seminaro dalyviams, Klaipėdos tautinių bendruomenių atstovams, pristatydamas ir lygindamas leidinius Lietuvos tautinių mažumų teisinis reglamentavimas ir Teisės aktų rinktinę su ESBO rekomendacijomis ir gairėmis, Tautinių mažumų departamento vyriausiasis specialistas Sergejus Dobriakovas juokavo, kad pagal leidinio storį, galima spręsti, kad būti tautine mažuma Lietuvoje yra privilegija.
Būtent šiuose leidiniuose surinkti teisės aktais ir rekomendacijos turi tiesioginę įtaką tautinių mažumų gyvenimui bei ESBO dokumentai prieinami lietuvių kalba ir tai leidžia Lietuvos tautinių mažumų atstovams su jomis geriau susipažinti.
ESBO yra regioninė saugumo organizacija, vienijanti 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių-partnerių.
Kad klausimų, susijusių su tautinių mažumų teisėmis netrūksta, parodė ir seminaro dalyvių diskusijos.
„Tautinės mažumos Lietuvoje yra arba išlaidos, arba investicija – kaip pažiūrėsime“, – sakė seminaro lektorė dr. Barbara Stankiewicz, M.Romerio universiteto docentė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktorė.
Dr. B.Stankiewicz pristatydama tarptautines rekomendacijas ir praktiką, čia pat seminaro dalyvius įtraukė į diskusiją kaip ESBO rekomendacijos veikia ar neveikia Lietuvoje, kokia yra Lietuvos patirtis šioje srityje: kokios yra rekomendacijos dėl tautinių mažumų teisių į mokslą, teisės dėl kalbos, dėl dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, rinkimuose, savivaldoje. Seminaro dalyviai lektorei nestokojo klausimų, pasirodo, kad trūksta žinių, net kur kreiptis, jeigu yra patiriama diskriminacija dėl tautybės ar kalbos.
(Lietuvoje šiais klausimais galima kreiptis į lygių galimybių kontrolierių arba į Europos Žmogaus teisių teismą).
Būdama istorike bei viena tautinių mažumų atstove, dr. B.Stankiewicz dalinosi asmenine patirtimi bei praktiniais pavyzdžiais, susijusiais su tautinių mažumų teisių užtikrinimo epizodais bei ragino domėtis esamomis galimybėmis, aktyviai reikšti savo pilietinę poziciją ir garsinti tautinių mažumų problemas, jeigu tokių yra.
Seminaro dalyvė, pusantrų metų Lietuvoje gyvenanti baltarusė Jevgenija Valatouskaja sako, kad Lietuvoje ji nejaučia jokios diskriminacijos.
„Tų baltarusių, kurie neseniai atvyko į Lietuvą, vardu, galiu pasakyti, kad jaučiame, kad gyvename valstybėje, kurioje veikia įstatymai. Mes lygiai taip pat mokame mokesčius ir naudojamės tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti Lietuvos piliečiai. Gyvenimas demokratinėje visuomenėje yra nuostabus, kai skirtingos tautos taikiai sutaria tarpusavyje, gali reikšti savo nuomones ir pageidavimus. Tai didžiausias gyvenimo Lietuvoje pliusas“, – pasakojo seminaro dalyvė, tačiau išduoda, kad plonybių yra. Pavyzdžiui, mokykloje, kurioje jos baltarusiai vaikai mokosi lietuvių kalba, tenka mokytis dainuoti „Lietuva – mano žemė“.
Taip pat J.Valatouskaja pasidalino, kad baltarusių bendruomenės narius neramina leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo procesas. Mūsų šalyje Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, besikreipiantiems dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo ar pakeitimo buvo įvestas specialus klausimynas, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją.
Seminare Klaipėdoje buvo aptartas ir pagrindinio, Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas, nors tokį įstatymą dėl tautinių mažumų, Lietuva sugebėjo priimti dar prieš pat atstatant nepriklausomybę 1989 m. ir jis galiojo iki 2010 m. Seminaro dalyviai diskutavo, kad ESBO rekomendacijos yra geros, bet tik įteisintos įstatyme – jos būtų privalomos.
Teisės aktų rinktinę tautinių mažumų tematika: ESBO rekomendacijos ir gairės
Galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/47516%20TMD%202%20dalis.pdf
