Dienoraštis
Penktoji diena – muilo burbulai ir alpakos. Daug alpakų.
Turime dvi žinias. Viena – liūdna, kita – linksma.
Liūdna, nes mūsų stovykla baigėsi. Linksma, nes tai, turbūt, buvo smagiausia mūsų stovyklos diena – taip bent sakė mūsų stovyklautojai. O ir kaip kitaip, juk linksmybės prasidėjo nuo pat ryto, sulaukus netikėtos viešnios – pelytės Minės. Oi ji vaikus šokdino, žaidimus žaidė, o vėliau pakvietė į lauką gaminti įvairiausių didžiųjų muilo burbulų. Kas gali būti smagiau už muilo burbulį gamybą? Ogi jų sprogdinimas. Vaikai tikrai šėlo, dūko. Laimei, kiek pailsėjo kol, vėliau autobusu nuvykome į Čiobrelių ūkį Klaipėdos rajone, kur mūsų laukė net 16 alpakų. Įvairiaspalvių, švelniakailių. Daug apie jas sužinojome, patys maitinome, stebėjome mažučius su mamomis alpakomis ir, aišku, fotografavomės. Alpakų žavesiui neatsispyrė nei vienas. Ūkyje netrūko ir kitų pramogų, o vaikų energijos dar užteko ir žaidimų aikštelei.
Labai džiaugiamės, kad vaikams ši diena ypač tiko ir patiko.
P.S. Iš anksto atsiprašome, jei jūsų vaikas užsidegė idėja įsigyti alpaką…:)
