Dienoraštis
Ketvirtoji diena – žuvys, paukščiai ir vanduo.
Su užsiėmimais klasėse šiandien neužtrukom. Apsikeitėme veiklomis – mandalas pynėm, mankštinomės, pašokom ir išskubėjom į kelionę. Mūsų laukė pamario kraštas!
Tai bent pakeliavome – įspūdžių tiek, kad užteks apie ką mokykloje draugams papasakoti.
Kintuose aplankėme Vydūno muziejų, išbandėme senovinius mokyklinius suolus, bet svarbiausia, sutikome žvejo žmoną. Iš jos viską sužinojome apie žuvis bei žuvininkus. Tikrą valtį tyrinėjome. Net patys pažvejojome ir iš tinklo išsitraukėme po žuvelę, kas karšį, kas plekšnę. Tuomet ją gražiai spalvinome – liks atminimui.
O Ventės rage braidžiojome jau po kitokius, ne žuvims, o paukščiams skirtus didžiulius tinklus. Daug sužinojome apie paukščius ir jų žiedavimą, net patys paukštelį glostėme. Džiaugėmės Kuršių marių platybėmis – kas nuo molo, o kas ir iš aukštybių, įsilipęs į Ventės rago švyturį.
„Kaip nejučia bėga laikas“, – atsiduso ir visur su mumis keliaujanti lėlė Liza. Rytoj paskutinė mūsų stovyklos diena. Bet neliūdėkim, atsisveikinsime smagiai. Tik aš jums nieko nesakiau. Paslaptis.
