Piešimai, pynimai, lankstymai, klijavimai, naminuko burtai, gintaro paieškos ir pažintis su uostamiesčiu – šiomis veiklomis susidomėj, po Tautinių kultūrų centro stogu vėl rinkosi ukrainiečiai. Visą rugsėjį buvo tęsiama dar vasarą pradėta speciali programa, skirta ukrainiečių karo pabėgėlių šeimoms.
Kiekvieną savaitgalį vyko įvairios edukacijos suaugusiems ir vaikams – susipažįstama tiek su lietuviškomis, tiek ukrainietiškomis tradicijomis. Veiklas veda specialistai ukrainiečiai, taip pat atvykę į Klaipėdą ieškodami prieglobsčio nuo karo.
„Manau, kad darome labai reikalingą darbą vien sukviesdami, suvesdami šiuos žmonės. Ukrainiečiai labai džiaugiasi šiais susitikimais su tautiečiais, galimybe pasidalinti patirtimi, išmokti kažko naujo, kažką sužinoti. Galiausiai ir pabendrauti tarpusavyje gimtąja kalba“, – pastebi Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.
O mokytis tikrai buvo ką. Ko vertas vien naminuko gamybos ritualas. Naminukas (Domovyk) – labai populiarus tarp ukrainiečių. Visi stengiasi savo namuose apgyvendinti turtus nešantį, gerove besirūpinantį seneliuką – gerąją namų dvasią. Kaip pasigaminti naminuką ir ne tik, savo tautiečius mokė Tamara Tikhon.
Jekaterina Sazhnieva mokė vaikus įvairios piešimo, lankstymo technikos, Olha Sazhnieva vedė psichologinius mokymus. Su ypatingu atsidėjimu jaunimas paniro į bendravimo meno terapiją: aiškinosi bendravimo subtilybes, piešė savo baimes, neigiamas emocijas stengėsi paversti pozityviomis.
„Manau, kad tie užsiėmimai jau padėjo, nes vaikai tapo atviresni, pradėjo daugiau bendrauti tarpusavyje, pasakoti apie save. Iki tol visi buvo tarsi užsisklendę savo pasauliuose“, – pasakojo O. Sazhnieva.
Didelio ukrainiečių susidomėjimo sulaukė ir profesionalios gidės Natalijos Domnenko vedamos ekskursijos po uostamiestį. N. Domnenko, sako taip padedanti ukrainiečiams prisijaukinti šį naują miestą, tapusį laikinais namais. Gidė juokiasi, kad ukrainiečiai ją gausiai apipylė klausimais – jiems viskas įdomu.
Tikra švente užsiėmimų dalyviams tapo gintaro edukacija, vykusi Karklėje prie jūros. Gidas Igoris Osnač išradingai pažindino su lietuvišku gintaru – ukrainiečiams teko ir vaidinti, ir gintaro atpažinimo užduotis įveikti. Igoris šmaikštavo sergantis ir gintaro virusu žadantis apkręsti visus edukacijos dalyvius. Panašu, kad jam tai neblogai pavyko – ukrainiečiai entuziastingai įsitraukė į gintaro paieškas pajūryje.
Per edukacijų mėnesį buvo ne tik įdomu, bet ir skanu. Tuo pasirūpino Natalija Hotsiuk, pristačiusi ukrainiečių kulinarinį paveldą – nebesuskaičiuotume kiek ji prikepė ukrainietiškų bandelių. Atvykusiems talkino ir vietinė ukrainiečių bendrija – kultūros ir švietimo centras „Rodyna“. Kaip visi gyrė centro narės Veros Chitrajos bandeles!
Edukacijų programa – ne vienintelė KTKC iniciatyva prisidedant prie pagalbos ukrainiečiams. Centre taip pat veikia ukrainiečių vaikų užimtumo grupė. Kelis kartus per savaitę prižiūrimi vaikai, kurie dar negavo vietos darželiuose – ukrainiečiai labai dėkingi už šią pagalbą bei suteiktą galimybę jų vaikams pabendrauti tarpusavyje.
