Tokį įvertinimą iš bendruomenių išgirdome apie praėjusį savaitgalį Klaipėdoje nuvilnijusį festivalį „Tautinių kultūrų diena“ ir kurio patirtais  įspūdžiais bei emocijomis norisi vis dalintis ir dalintis.

O tų įspūdžių su kaupu, pradedant nuo gegužės 25 d., kai po miestą keliavo mūsų koncertai – Kviesliai, kvietę miestelėnus į festivalį iki gegužės 26 d. Didžiojo koncerto su užburiančiais šokiais, dainomis ir muzika. O kur dar neįtikėtinas reginys – festivalio svečių, Pabradės kultūros centro fanfarinio orkestro ir šokių grupės „Gelmė“ koncertas ant šiaurinio molo, kai jūros nešami muzikos garsai pasiekė ne tik Melnragės, bet Girulių paplūdimius…

Šiemet festivalio šūkis buvo pažinti ir susipažinti –  ir šią misiją įvykdėme su kaupu. Festivalyje savo kultūrą pristatė mažiausiai 14 tautų: šokiai, muzika ir dainos, tradicijos,  papročiai, žaidimai, tautiniai kostiumai ir, žinoma, tautiniai patiekalai – kulinarinis paveldas. Kitoje Danės skvero dalyje, prie „Žvejo“ paminklo šurmuliavo latvių amatininkų mugė, kuria organizavo mūsų partneriai –  latvių įmonė „Mainso Marketing“.  Festivalio dalyviai ir žiūrovai migravo nuo scenos iki mugių ir atgal. Veiksmo, įdomybių netrūko nei vienoje vietoje.

„Žmonės ateina, domisi, bet daugelis jau mus pažįsta. Žino armėnišką kultūrą, armėniškus patiekalus, o tai reiškia, kad mes jau žinomi, čia įaugę“, – džiaugėsi Klaipėdos armėnų bendruomenės „Van“ narė, sekmadieninės mokyklos mokytoja Hasmik Kirakosyan, pagyrusi ir ypatingą festivalio atmosferą.

Ukrainiečiai džiaugėsi, kad jų barščiai sulaukė labai daug komplimentų ir klausimų  – kokia šių tobulų barščių paslaptis?
„Paslapties, kaip ir nėra. Juk žinome, kad skirtingų šeimininkių patiekalas, nors gamintas iš tų pačių produktų, bus kiek skirtingas“, – sakė Klaipėdos ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Jekaterina Trigub, vis tik paslaptį išdavusi –  svarbiausia, kad būtų gaminama su meile!

Lankytojų netrūko ir Klaipėdos žydų bendruomenei, ne tik vaišinusiai tradiciniais žydiškais patiekalais, bet ir dalinusiai jų receptus. Pastaruosius, beje, mugės lankytojai iškart išgraibstė.

„Buvo 100 receptų atspausdinta, nei vieno nebeturiu. Labai žmonės domėjosi foršmako receptu, klausė apie žydišką duoną, kada ją reikia valgyti su kuo reikia valgyti. Beveik balsą praradau, reiks gal kitiems metams įrašą daryti, o gal net žydiškų patiekalų kursus organizuoti“,  – juokėsi žydų bendruomenės narė, sekmadieninės mokyklos mokytoja Larisa Eilenkrig.

Nemažai pasisekimo sulaukė Lietuvos uzbekų bendrija. Smalsuoliai traukė stebėti plovo gamybos proceso – didžiuliame katile virė net 30 kilogramų ryžių. O netrukus prie plovo nusidriekė nemaža ragautojų eilė.

Mugėje akį traukė vienas per kitą įdomesni patiekalai ir jų paslaptingi pavadinimai – docha, kete, dolma, pachlava – kvietė užeiti azerbaidžaniečiai,  savo mugės paviljone siūlę ir fotosesiją su tautinių kostiumų aksesuarais. Tačiau azerbaidžaniečio kostiumą užsidėjęs – tikru azerbaidžaniečiu dar netapsi, sakė Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos narė, sekmadieninės mokyklos mokytoja Rena Mammadova, o paklausta koks gi tas tikras azerbaidžanietis, atsakė:

„Tikras azerbaidžanietis – tai kaip aš!- juokiasi R. Mammadova, – mūsų tauta temperamentinga, vaišinga. Azerbaidžaniečiai mėgsta turėti daug draugų, būti žmonėse, bendrauti“.

Dėl bendravimo, azerbaidžaniečiams pritaria ir kirgizai. Lietuvos kirgizų bendruomenė jau antrus metus iš eilės dalyvauja mūsų festivalyje.

„Taip mes jau vietiniai“, – juokiasi Lietuvos kirgizų bendruomenės pirmininkas Belekas Aidarovas ir priduria – jei, atvirai, tai mums čia labai patinka. Esame čia dėl savo bendruomenės ir tam, kad susipažintume su kitomis tautomis. Net miesto meras mus lanko antrus metus ir mus tai labai džiugina“.

Kirgizai lankytojus kvietė užsukti į savo jurtą, kuri šiai tautai labai svarbi gyvenimo ir filosofijos dalis.

  1. Aidarovas pasakojo, kad jurtą jie, aštuoniese, pastatė per 2 val. Vyras pasakoja, kad jurtos statymas – panašiai kaip lego konstravimas.

„ Pastatyti jurtą – lengva. Tik, pirma – tu turi būti kirgizas, o antra – žinoti kai kurias subtilybes“, – juokiasi A. Belekas, nepailstamai bendravęs ir su jurtos lankytojais.

„Pas mus linksma, susidomėjimas didelis, lankytojų tikrai daug. Žmonės ypatingai daug domisi miesto istorija, traukia lapelius atsakinėja į klausimus. Pralaimėjusių nėra – prizus gauna visi. Turime tarpukario kriminalinę kroniką – rašytą lietuviškai, bet gotiškais rašmenimis. Turime senovinius Klaipėdos krašto pavadinimus, kuriuos reikia išversti į lietuviškus, žmonės ragauja namuose keptų pyragų ir brecelių, žodžiu,  visai mes čia linksmai gyvename“, – edukacijas ir veiklas vardino Klaipėdos vokiečių bendrijos narė Rasa Miuller.

„Mums tai pirmas festivalis. Mes labai džiaugiamės, kad dalyvaujame, kad turime galimybę pristatyti baltarusišką kultūrą ir galime žmonėms ne tik ją parodyti, bet ir prie jos prisiliesti savo rankomis“, – sakė neseniai įsikūrusios naujos baltarusių organizacijos VšĮ „Gudų idėjų jūra“ vadovė Jevgenija Valatouskaja.

Nei viena bendrija nestokojo gražių idėjų, sumanymų ir jais viliojo festivalio lankytojus. Bet svarbiausias veiksmas, aišku, vyko scenoje, kur vienos tautos atlikėjai keitė kitą – šokėjai, dainininkai, muzikantai.

Didijį festivalio koncertą ir tautines bendruomenes sveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, vėliau irgi įsitraukęs į tautinio paveldo mugės veiklas. O scenoje virė aistros, netrūko ir staigmenų.  Žiūrovai šiltai sutiko tiek vietinių bendruomenių meno kolektyvus, tiek festivalio svečius iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, kitų Lietuvos miestų.

Festivalis „Tautinių kultūrų diena“ vyko jau 12-ąjį kartą. Festivalį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dėkojame visiems, kurie dalyvavo, šoko, dainavo, muzikavo pristatė savo kultūrą, vienaip ar kitaip prisidėjo, kad šis festivalis įvyktų ir pavyktų!

Fotografijos – Leonido Sobolevo