„Aš, kaip lietuvė, labai džiaugiuosi, kad matau tiek daug besimokančių lietuvių kalbos. Ypatingai svarbu mokėti šalies, kurioje gyvenate kalbą. Tai didelė vertybė“, – sveikindama susirinkusius į lietuvių kalbai skirtą renginį Tautinių kultūrų centre kalbėjo Klaipėdos universiteto lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Dr. Kristina Blockytė-Naujokė.
Jau dešimtus metus iš eilės Klaipėdos Tautinių kultūrų centras (KTKC) jungiasi prie Valstybinės lietuvių kalbos iniciatyvos minėti lietuvių kalbos dienas ir organizuoja renginius skirtus lietuvių kalbai. „Niekam ne paslaptis, kad lietuvių kalba yra nemenkas iššūkis ir patiems lietuviams, o ką kalbėti apie tuos, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Todėl šįkart ir pasirinkome temą – „Įveik iššūkį – kalbėk lietuviškai“ ir sukvietėme įvairių bendruomenių, tautų atstovus, besimokančius, jau pramokusius ar dar tik pradedančius mokytis, pasidalinti patirtimi, kas gi padeda įveikti šį iššūkį – sakė Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.
„Jeigu norite besimokančiam lietuvių kalbos kitataučiui padėti – nešnekėkite su juo jokia kita kalba. Jokios rusų ar anglų kalbos – tik lietuviškai “, – tokią vieną iš savo lietuvių kalbos mokymosi patirčių atskleidė Klaipėdoje gyvenanti, baltarusė Ženia Valatouskaja, pridurdama, kad reikia nebijoti kalbėti, net jei kalbate su klaidomis.
Jai pritarė ir kita lietuvių kalbos kursų KTKC lankytoja Nataliia Andriušenko.
„Aš žinau, kad kalbu su klaidomis, ne taip sukirčiuoju, bet na ir kas, aš kalbu. Jei kas bijo kalbėti – dainuokite. Ir nuolat save girkite už bet kokį pasiekimą. Stokite prieš veidrodį ir girkite save, aš išmokau naujų žodžių, naujų frazių“, – savo patirtimi dalinosi ukrainietė
„Aš lietuviškai mokiausi kalbėdamas su vyresniais žmonėmis, nes jie lėčiau kalba“ – savo patirtimi dalinosi Klaipėdos indų bendruomenės narys Viney Dubey.
Kitas šios bendruomenės narys Chandan Singh pasakojo, kad tiesiog nebuvo kitos išeities, norint susikalbėti su savo darbuotojais ir klientais restorane, teko mokytis lietuvių kalbos.
Renginyje netrūko patarimų ir pavyzdžių, įrodančių kad lietuvių kalbos iššūkis yra įveikiamas. Svarbiausia – kalbėti, skaityti, rašyti, žiūrėti televizorių ir stengtis – taip vieni kitiems patarė renginio dalyviai. Netrūko linksmų viktorinų ir net lietuviškų dainų. Vieni dalinosi patirtimis, kad lietuvių kalbos pradėjo mokytis norėdami parodyti pavyzdį savo vaikams, kiti, kad mokytis suskubo įkvėpti vaikų progreso.
Kai kam ir viešas kalbėjimas lietuviškai, šiame renginyje buvo įveiktas kaip nemenkas iššūkis.
O kad iššūkį įveikti įmanoma drąsino ir viešnių iš KU, ukrainiečių Tetianos Burduzhos ir Oleksandros Ovchynnykovos pavyzdžiai. Atvykusios į Lietuvą, jos ne tik išmoko lietuviškai, bet dabar to moko ir kitus.
Savo iššūkio istorija pasidalino ir Tautinių kultūrų centre lietuvių kalbos kitataučius mokanti Veronika Kibickienė, kaip ji, tremtyje, Rusijoje gimusi lietuvės dukra, tikėjo, kad gyvens mamos gimtinėje, todėl ir mokėsi lietuvių kalbos, istorijos.
„Ir štai aš gyvenu Lietuvoje. Mano šeima čia. Jeigu galėjau aš – galite ir jūs. Mes tai padarysime kartu“, – kaip visada įkvėpimo savo kursantams negailėjo mokytoja V. Kibickienė.
