„Laba diena, mano vardas Gleb. Aš iš Ukrainos“, – nedrąsiai lietuviškai prisistatinėjo tautinių kultūrų centre susirinkę projekto „Pažinkime ir susipažinkime“, skirto ukrainiečių pabėgėlių šeimoms, dalyviai.
Dar kovo mėnesį, Tautinių kultūrų centre buvo įgyvendinama pirmoji pagalbos ukrainiečiams iniciatyva, kuomet tautinių bendruomenių savanoriai, centro darbuotojai prižiūrėjo į darželius nepatekusių, ką tik į Klaipėdą atvykusių ukrainiečių vaikus. Tuomet ir išgirsta apie tai, kad šioms šeimoms, jų vaikams trūksta bendravimo, pabendravimo gimtąja kalba.
„ Žinoma, kad pradėjome galvoti kuo galime jiems padėti, kaip prisidėti. Taip ir gimė edukacinių renginių idėja ukrainiečių pabėgėlių šeimoms „Pažinkime ir susipažinkime“, – pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centro (TKC) direktorė Jelena Butkevičienė.
Penkias dienas trukusio projekto metu, dalyviai turėjo galimybę ne tik pabendrauti ukrainietiškai, pasimokyti ukrainietiškų tradicijų, bet ir susipažinti su lietuviškomis tradicijomis, labiau pažinti Lietuvą ir pasimokyti lietuviškai.
„Edukatorius ir edukacines veiklas rinkomės labai tikslingai. Kvietėme iš ukrainiečių bendruomenės, ką tik atvykusių ukrainiečių ar (kaip netyčia sutapo) ukrainietiškų šaknų turinčius edukatorius“, – pasakojo TKC projektų vadovė Tatjana Kononova.
Kasdien rytas prasidėdavo žaismingomis lietuvių kalbos pradžiamokslio pamokėlėmis, kurias vedė pedagogas Sergej Bondar. Sergejus dalyvaudavo ir kituose užsiėmimuose, taip integruodamas lietuvių kalbos mokymąsį į kitas veiklas. Beje, sprendžiant iš dalyvių atsiliepimų, jiems tokia mokymosi forma itin patiko.
Džiaugtasi ir savo tautiečių, ukrainiečių vedamais užsiėmimais: tradicinių ukrainietiškų karpinių meno – „Vitenankos“ mokė menininkė Natalija Didenko, specifinės tapybos ant įvairių daiktų, vadinamosios „Petrikovskaja rospis“ technikos mokintasi su Svetlana Morozova, ką galima padaryti iš serviravimo servetėlės ir kaip išlankstyti origami technika – patirtimi dalinosi Tamara Tikhon, ukrainietiškų juostelių pynimo mokė Marija Lučeina, o kaip pasigaminti ukrainietišką lėlę Motanką – mokė Natalija Gociuk. Pastarasis užsiėmimas gausus ritualais. Šios skudurinės lėlės gaminamos be žirklių, be adatų. Lėlėms nepiešiamas veidas. Pagaminta Motanką būtina dar ir „įveiklinti“ šventintos žvakės pagalba. Šįkart dalyviai gamino Motanką sėkmei, bet dar jos būna gaminamos ir apsauga, ir kažkokiai progai. Beje, tokios lėlės negali liesti niekieno kito, tik jos savininko rankos.
Projekto dalyviai buvo supažindinti ir su lietuviškomis tradicijomis – apsilankyta Kretingos muziejaus bei Klaipėdos rajono amatų centruose, kur kepta tradicinė lietuviška duona, gaminti karameliniai saldainiai, senoviniu būdu, ant laužo, keptos piemenėlių bandelės, veltas veltinis.
Lietuviškos kryždirbystės tradicijos prisimintos lankantis Kryžių kalne, kur kas norėjo patys statė savo kryžius, kas džiaugėsi suradęs Ukrainos palaikymo ženklų.
Net išvykų metu, autobuse mokytasi lietuvių kalbos, klausytasi gido pasakojimų ir edukatorės Marinos Filičevos dėka, mokytasi pinti mandalas.
Labiausiai projekto dalyviai džiaugėsi gavę nemaža dozę teigiamų emocijų – jų su kaupu pasisemta lankantis Šiaulių šokolado fabrike „Rūta“, kur aplankytas šokolado muziejus ir dalyvauta šokolado kūrybinėse dirbtuvėse.
Nemažiau emocijų bei įspūdžių liko ir po išvykos į Platelius. Pirmiausia lankėmės Žemaitijos nacionalinio parko centre, kur edukacijos metu susipažinome su „Žemaitijos žemės slėpiniais ir tradicijomis“, o tuomet jau keliavome prie Platelių ežero. Projekto pabaigai laukė ukrainietiškų bandelių vaišės, kurių mums prigamino ukrainietės Natalija Zinčenko ir Natalija Gociuk bei, žinoma, gaivus Platelių ežero vanduo.
Projektą „Pažinkime ir susipažinkime“ ketinama tęsti nuo rudens.
