Atidarę savo rankdarbių – delmonų ir vėtrungių parodą, šiandien patalpose ilgai neužtrukome ir švęsti stovyklos „Pažink Klaipėdos kraštą“ pabaigtuvių išdūmėme į Veiviržo upelio slėnį, Veiviržėnuose. Kokia gi šventė be vaišių. Žinoma, kad jų buvo. Ir ne bet kokių. Patys minkėme bandelių tešlą, sukome ją ant pagalių ir kaip senovėje, kepėme bandeles ant laužo. O tada, žinoma, kad ragavome ir gyrėme. Dar ir šokome. Juk veltui laiko neleidome – parengėme net du šokius ir ušu sporto kompoziciją, dar išbandėme Veiviržo upelio labirintą ir, sugalvoję po svajonę, į vandenį paleidome savo pagamintus popierinius laivelius. Spėjame, kad dalis svajonių buvo vėl sugrįžti į mūsų stovyklą, jau kitąmet..
Nes tokių norų tikrai iš vaikų jau girdėjome. Paslapčia pasakysime, kad Ariana ir Agnija jau tarėsi, kaip kitąmet išprašyti mamos ir tėčio, kad vėl į mūsų stovyklą išleistų… O Darina ir Marija jau iš anksto gailėjosi vaikų, kurie kitąmet į stovyklą nepateks…
Dar džiaugiamės vaikų pasidalintais atsiliepimais ir komplimentais vadovams, o labiausiai už vienos mergaitės suteiktą titulą, kad „ši stovykla – pati geriausia pasaulyje“…
Gerai, kai svajonės išsipildo… (straipsnis laikraštyje Obzor)
