Į seminarą Klaipėdoje susirinkę Lietuvos tautinių bendruomenių sekmadieninių mokyklų mokytojai pirmiausiai patys išbandė pasiūlytas įtraukiojo ugdymo veiklas – turėjo atpažinti daržoves, galėjo žvejoti ar net šaudyti monstrus. Žinoma, visa tai vyko virtualioje erdvėje ir žaidimų forma, kuriais, atradusi internete, pasidalino seminaro lektorė, KU Vaikystės pedagogikos absolventė, mokytoja Gabija Ažodenytė. Mokytojos pasidalinta praktika nebuvo vienintelė Tautinių mažumų departamento organizuotame seminare.
„Neformalaus švietimo mokykla tai yra bendruomenės susitikimo vieta, vieta kur susitinka įvairių kartų žmonės ir mes didelį dėmesį skiriame neformalaus švietimo mokytojams, jų kvalifikacijos kėlimui, jų bendravimui, nes nuo to kiek jie turės idėjų, kaip sukvies žmones, labai priklauso kiekvienos bendruomenės visuomeninis gyvenimas, švenčių organizavimas“, – sakė Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.
Savo gerąja patirtimi pasidalino ir Klaipėdos Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė, pristačiusi pranešimą apie neformaliojo ugdymo naujoves ir iššūkius. Centras vienas pirmųjų pradėjo dirbti pagal akredituotas neformaliojo vaikų švietimo programas ir pasiekė, kad sekmadieninių mokyklų auklėtiniai gautų NVŠ (neformalaus vaikų švietimo) krepšelį.
„Manau, mes darome tikrai gerą darbą. Labai dažnai sekmadieninių mokyklų mokytojai yra dideli savo darbo entuziastai, bet nuo 2015 m. jie gauna ir papildomą motyvaciją – atlygį už darbą, o mes administruojame šią programą, taip atlaisvindami mokytojus nuo raštvedybos, kurios ten yra tikrai nemažai“, – sakė Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centro direktorė J.Butkevičienė.
Šiuo metu Klaipėdos Tautinių kultūrų centras turi akredituotas dvi neformaliojo ugdymo programas; veikia tautinių bendrijų sekmadieninė mokykla ir įvairių tautų meninio ugdymo sekmadieninė mokykla. Sekmadienines mokyklas lanko beveik du šimtai vaikų.
Pasak departamento direktorės V.Montvydaitės, sekmadieninės mokyklos tai vieta, kur Lietuvoje gyvenantys įvairių tautų žmonės perduoda savo tradicijas papročius, o mokytojo tobulėjimas yra svarbiausiais tokių mokyklėlių variklis.
Sekmadieninių mokyklų mokymo programos labai įvairios. Dauguma mokyklų, klasių, būrelių dirba pagal individualiai parengtas programas, siunčiasi vadovėlius iš istorinių tėvynių bei pritaiko ten sukurtas mokymo programas.
„Reikia pačiam turėti idėją ir ją vystyti, reikia norėti, kad vaikai, kaip mano atveju, atvykę į Lietuvą, pasijustų mūsų šalies dalimi, kad vaikai pasijustų savi, kad jie atrastų draugų ir išmoktų lietuvių kalbos“, – sakė I. Luckevičiaus baltarusių muziejaus sekmadieninės mokyklos mokytoja Edita Šukevič.
„Sekmadieninė mokykla, tai kaip vaikų tautinio lavinimo būrelis. Žinoma, vaikai užimti mokykloje, bet reikia rasti laiko ir savo tradicijoms, savo tautiškumui“, – sakė seminaro dalyvė Elnara Čiurlu, Lietuvos totorių folkloro ansamblio „Esfane“ vadovė.
Į dviejų dienų seminarą susirinkę sekmadieniniai mokytojai iš įvairų Lietuvos vietų klausėsi pranešimų, dalinosi savo patirtimi, bendravo, dalyvavo ekskursijose ir edukacijose. Veiklos organizuotos Tautinių kultūrų centre ir Klaipėdos vokiečių bendrijos Simono Dacho namuose.
„Labai džiaugiamės, tokia Tautinių mažumų departamento iniciatyva, visada dalyvaujame seminaruose ir mes, ir mūsų sekmadieninių mokyklų mokytojai. Tokių seminarų dėka, mes ne tik keliame kvalifikaciją, bet ir surandame vieni kitus, po to gimsta bendri projektai, bendros veiklos“, – sakė Tautinių kultūrų centro direktorė J.Butkevičienė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 41 sekmadieninė mokykla. Neformalaus ugdymo mokyklas lanko 16 tautybių vaikai ir jaunimas – beveik tūkstantis mokinių.
Fotografijos iš seminaro ir Klaipėdos tautinių bendruomenių sekmadieninių mokyklų veiklos
