Tautinių bendrijų dienos minėjimas Klaipėdoje
Straipsnis iš Klaipėdos dienraščio 2020 m. gegužės 23 d. Nr. 21
Vertimas į lietuvių kalbą kultūrinės veiklos vadybininkė Rita Banevičienė
Nuo seniausių laikų Lietuvoje gyvena įvairių tautybių, kultūrų, religijų, papročių žmonės. Gegužės 21 d. Lietuvoje paskelbta Tautinių bendrijų diena, skirta visų Lietuvoje gyvenančių tautų unikalumui, įvairovei, laisvei ir bendradarbiavimui.
Dar 2002 metais UNESCO sprendimu gegužės 21 d. buvo paskelbta Pasauline kultūrų įvairovės diena vardan dialogo ir plėtros. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė deklaraciją: „Tapatumas, įvairovė ir pliuralizmas“. Pagrindinis šios deklaracijos tikslas – išsaugoti tautų tapatumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą tarp jų.
2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės 21-ąją paskelbė Tautinių bendrijų diena, pabrėždamas mūsų valstybės siekį išsaugoti visų Lietuvoje gyvenančių tautų tapatumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.
Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, siejama su Lietuva ilgamečiais istoriniais ir kultūriniais ryšiais. Tautinės mažumos šimtmečiais vaidino svarbų vaidmenį: prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo ir jos laisvės bei nepriklausomybės gynimo. Lietuvos tautinės bendruomenės įsteigė beveik 300 visuomeninių organizacijų, per 40 šeštadieninių ir sekmadieninių mokyklų.
Gegužės 21 dienos vidurdienį tautinių bendruomenių atstovai buvo pakviesti prie „Žvejo“ paminklo Danės krantinėje (prie miesto rotušės) susitikti ir pasveikinti vieni kitus. Nepažeisdami karantino, susirinko Klaipėdos tautinių bendruomenių vadovai ir nariai – armėnai, azerbaidžaniečiai, baltarusiai, latviai, lenkai, rusai, totoriai, ukrainiečiai, vokiečiai, žydai. Susirinkusieji organizavo koncertą, kūrybinių kolektyvų atstovai atliko dainas gimtąja kalba. Akcijos dalyvius pasveikino Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Meras pasveikino visus bendruomenių atstovus jų gimtąja kalba ir paprašė supratimo atsižvelgiant į jo tarimą, patikinęs, kad kiekvienas sveikinimas ir visi geri žodžiai bus pasakyti iš tyros širdies.
„Klaipėda visada buvo ir tebėra daugianacionalinis, daugiakultūris miestas, visada atviras skirtingoms kalboms, kultūroms, pozicijoms ir požiūriams. Dėl to mes esame stipriausia miesto visuomenė visoje Lietuvoje. Visus mus vienija daugybė dalykų, vienas iš tokių gražių akcentų – miestų vėliavos, kurios stovi už manęs. Tačiau pagrindinė vienijanti vėliava, be abejo, yra pačios Klaipėdos vėliava, plevėsuojanti virš rotušės. Nepaisant visų tautinių, kultūrinių ir religinių skirtumų, visi mes – vienos didelės draugiškos klaipėdiečių šeimos nariai. Mus vienija Klaipėda, mus vienija Klaipėdos vėliava, o dar mus vienija meilė gimtajam miestui“, – sakė meras.
