Šiauliai, ketvirtasis pagal dydį Lietuvos miestas, sužavėjo ne vieną mūsų bendrakeleivį, birželio 16 d. besileidusį su mumis į etnografinių regionų pažintinę kelionę, vykdomą pagal projektą „Kultūrų saitai 2“.
Su mumis keliavo Klaipėdos tautinių bendruomenių atstovai, dar kitą autobuso vietų dalį, kaip įprastai, skyrėme ukrainiečių karo pabėgėlių šeimoms.
Pažintį su Šiaulių miesto istorija pradėjome nuo muziejaus – apsilankėme Šiaulių vardą garsinusio, odų pramoninko, Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje. Viloje išgirdome ne tik apie pramoninko verslą, bet ir apsilankėme ekspozicijų salėse pasakojančiose apie Lietuvos istoriją, apie 19 a. dvarininkų gyvenimo būdo ypatumus, papročius bei Šiaulius – pramonės miestą.
Kaip tikri turistai aplankėme visus miesto simbolius. Žinoma, kad nusifotografavome prie žymiosios Šiaulių lapės – ji į rekordų sąrašą įtraukta, kaip aukščiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje. Pamojavome Šiaulių simboliui, dar auksiniu bendriuku vadinamam, Šauliui, puošiančiam Saulės laikrodžio aikštę bei leidomės į intriguojantį pasivaikščiojimą po žymųjį Šiaulių bulvarą, seniausią Lietuvoje pėsčiųjų gatvę. Ne šiaip sau vaikščiojome, dairėmės ir varžėmės kas daugiausiai skulptūrų bulvare suskaičiuos. Jų tikrai labai daug ir ne visos jos lengvai pastebimos, – taip komentavo mūsų bendrakeleiviai. Vis tik, kai kam pavyko rasti kone visas jas, išsislapsčiusias po bulvarą: gyvatę, vėžį, meilės varpą, pelikanų fontaną, knygą, muziką, medyje pasislėpusį chameleoną, sėkmę lemiančius batus ir dar daug kitų.
Bevaikštant po Šiaulius, kojos pačios nunešė mus į šokolado parduotuvę. Mat išklausius gido pasakojimo apie daugiau nei šimtą metų mieste veikiantį šokolado fabriką „Rūta“ ir šokolado nešamą naudą mūsų sveikatai bei savijautai, negalėjome neapsilankyti firminėje fabriko parduotuvėje bei pasisaldinti sau popietę. Tiesa, desertą teko kiek atidėti, mat pakeliui dar užsukome į Kurtuvėnų regioninį parką, ten apžiūrėjome dvaro statinius bei, vienintelį tokį Lietuvoje, medinį, barokinį svirną. Kurtuvėnus dar pagyrėme ir dėl čia smuklėje gamintų bei mūsų skaniai ragautų lietuviškų cepelinų.
