Ukrainiečiai šokantys lietuvišką polką ir šio šokio mokinantys kitus, lietuviškai ir ukrainietiškai skambančios T. Ševčenkos eilės, baltarusiai iš dūšios ir be klaidų traukiantys lietuvišką dainą „Tuk, tuk širdele“, armėnai deklamuojantys lietuviškas eiles ir azerbaidžaniečiai uždainavę skambią dainą – „Mano Lietuva“.
Visa tai ir dar daugiau, buvo galima pamatyti ir išgirsti savaitgalį vykusiame Kalbos dienai skirtame renginyje Tautinių kultūrų centre „Kad kalba mus vienytų“. Džiugu, kad į mūsų kvietimą susivienyti bendrai šventei atsiliepė visos tautinių bendruomenių sekmadieninės mokyklos. Kas ruošė koncertinę programą — mokėsi lietuviškų eilių, dainų, šokių, kūrė kompozicijas ar a grojo lietuvių kompozitorių kūrinius – tai baltarusių ansamblis „Verasok“ (vad. Valentina Snigur), ukrainiečių šokių grupė „Perlynka“ (mok. Olha Slynko) ukrainiečių vokalo grupė „Veselka“ (mok. Yuliia Burlaka), Ukrainos pažinimo grupė (mok. Mariia Papakonstandi), armėnų sekm.mokyklos auklėtiniai (mok. Hasmik Kirakosyan), UŠU technikos ir taktikos mokymo grupė (vad. Aramas Muradyanas), azerbaidžaniečių sekm.mokykla (mok. Rana Mammadova), žydų „Shalom Yeladim“ grupė (mok. Larisa Eilenkrig). O kas prisidėjo prie salės puošimo ar kūrė renginio simboliką. Taip, ukrainiečių tautodailės grupės ir jos mokytojos Nadiios Solodenko dėka, lietuviškos trispalvės spalvomis nušvito Tautinių kultūrų centro salė, lietuviška tematika bylojo ir baltarusių ir ukrainiečių dailės grupių surengtoje parodoje „Piešiu Lietuvą“ (mok. Oksana Juozaitienė ir mok. Svetlana Morozova), o įvairių tautų tautodailės grupės dėka (mokyt. Marina Filičeva), kiekvienas iš renginio išėjo pasipuošęs lietuviška simbolika ir ne tik. Beje, mūsų salę papuošė ir ypatingas, lietuvių dailininko Kęstučio Balčikonio sukurtas pano „Gerbk istoriją“, kurį renginiui paskolino O. Ir A. Juozaičių šeima.
Sekmadieninių mokyklų auklėtiniai, o ir ne mažiau jų mokytojos ar tėvelių palaikymo komanda įsitraukė į lietuvių kalbos ir Lietuvos pažinimo viktoriną bei lietuviškų mįslių konkursą. Vaikai ir suaugusieji vieną po lukšteno klausimus apie lietuvišką abėcėlę, ilgiausią lietuvišką žodį, spėliojo kas gi yra Lietuvos nacionalinis paukštis, koks miškas Lietuvoje žinomiausias ir kokį turime žodį lietuvių kalboje, kurio kitos tautos nežino. Geriausiai žinias pademonstravusieji neliko be apdovanojimų, o visi dalyvavusieji – gavo ir saldžių paguodos prizų.
Šiuo metu Tautinių kultūrų centras administruoja net 12 tautinių bendruomenių sekmadienių mokyklų grupių. Jose ugdoma per 200 vaikų. Vaikai mokosi kalbos, savo tautos kultūros pagrindų, susipažįsta su tradicijomis, šoka ir dainuoja, yra ugdomi pagal įvairias menų programas.
