Tie, kurie buvo šeštadienio vakarą Tautinių kultūrų centre, Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ šventėje, neleis pameluoti. Azerbaidžanietiškais motyvais išpuošta salė, Azerbaidžano vėliavos, o vėliau šokiai ir dainos, arbata ir vaišės, rytietiški saldumynai ne vieną mintimis nukėlė į Azerbaidžaną. Taip linksmai ir jaukiai azerbaidžaniečių bendruomenė šventė Novruz Bayram.
„Tai pati mylimiausia mūsų šventė“, — sakė azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ pirmininkas Aliaga Mamedovas, sveikindamas gausiai susirinkusius bendruomenės narius.
Skirtingai, nei lietuviai, kai pasitinkame naujuosius sausio pirmąją, azerbaidžaniečiai savo naujus metus skaičiuoja nuo pavasario lygiadienio. Tiesą, ši šventė pradedama švęsti jau 4 savaites prieš lygiadienį ir yra apipinta tradicijomis bei ritualais. Švenčiami visi trys trečiadieniai iš eilės — taip vadinami vandens, ugnies ir paskutinysis trečiadienis. Tuomet, tikima, kad atgimsta vanduo, ugnis ir žemė bei vėjas pažadina gamtą ir skleidžiasi pumpurai. Novruz Bayram metu dažomi kiaušiniai, ruošiama daug vaišių, lankomi giminės ir artimieji, net šokama per laužo žarijas – tikima, taip apsivalysiant nuo blogio.
„Ši šventė apjungia visus, būtinas gausus stalas, tačiau lankomi ir tie, kurie, galbūt, neišgali patys šventei pasirengti. Šventės metu ruošiami, taip vadinami „Chonča“ – tai vaišių krepšelis, kuris dovanojamas nepasiturintiems, sveikinant ir linkint, kad visų stalas būtų gausus“, — pasakojo azerbaidžaniečių draugijos narė, sekmadieninės mokyklos mokytoja Rena Mammadova, pridūrusi, kad tądien, jei esi su kuo apsipykęs – būtina susitaikyti, nes tai labai svarbi diena.
Tarp gausiai į šventę susirinkusių bendruomenės narių — nemažai mišrių santuokų, jose svarbios ir Lietuvos ir azerbaidžaniečių šventės.
„Kita kultūra, mums niekada netrukdė. Mes prisitaikome vienas prie kito, — pasakojo prieš 40 metų už azerbaidžaniečio Rafaelio Rasulovo ištekėjusi Romualda Rasulova, — Aš jam Norvuz Bayram šventę padarau. Jam tai yra labai didelė šventė, aš tai matau, o tada, po savaitės, ar kitos yra Velykos ir mes labai gražiai švenčiam kartu“.
„Mūsų šeimoje švenčiamos visos šventės ir rusų, ir azerbaidžanietiškos, ir lietuviškos valstybinės šventės. Reikia švęsti“, — šypsosi Natalija Kopcevič, ranką ir širdį azerbaidžaniečiui atidavusi prieš 30 metų. Natalija prisipažįsta, kad iš pradžių kitos kultūros gerai nepažinusi, bet po truputį apsipratusi, tik azerbaidžanietiškos virtuvės nelabai perpratusi, užtat ir kasmet į šventę abu su vyru ateinantys.
O Sabinos ir Arūno Varnelių šeimoje persipynę net ne dviejų ir ne trijų tautybių genai.
„ Išeina taip, kad žmona iš mišrios šeimos, aš iš mišrios šeimos, tai mums – lengviau“, — sakė Arūnas Varnelis. O paklaustas kiek svarbi jų šeimai Novruz Bayram šventė, atsakė:
„Matot, juk esu čia ir su vaikais“. Išties, Varnelių atžaloms, broliukams Artūrui ir Davidui buvo pavesta ypatinga misija šventėje – saugoti azerbaidžanietiškas relikvijas bei deklamuoti eiles.
Šventėje netrūko azerbaidžanietiškų šokių, azerbaidžanietiškos muzikos. Dalyvavo ir profesionalai ir azerbaidžaniečių sekmadininės mokyklos buvę ar esami auklėtiniai – tai šokių studija „Meliha“, muzikantas R. Rasulovas ir kiti.
Ypatingą vietą šventėje užima kviečių želmenys. Grūdai sėjami prieš šventę ir laukiama kol sudygs, o pagal išdygusius — sprendžiama kokie bus ateinantys naujieji metai.
Su naujaisiais metais azerbaidžaniečius sveikino Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė, kitų Klaipėdos tautinių bendruomenių pirmininkai ir atstovai.
