Nepaisant, turbūt, paties žvarbiausio balandžio 3-čiosios dienos oro, leidomės į savo ypatingą, Švyturių ambasadorių misiją – pirmyn į Nidos švyturį.
Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centras dalyvavo konkurse ir prisijungė prie savivaldybės skelbtos iniciatyvos – šiuos metus Klaipėdoje paskelbti Švyturių metais bei inicijavo savo kultūros projektą – „Švyturių ambasadoriai“ – skirtą Klaipėdos miesto tautinėms bendruomenėms, bendrijų sekmadieninių mokyklų auklėtiniams.
Tad, kaip suprantate, prasidėjo pirmasis šio projekto etapas — pažintis su švyturiais, švyturių istorija.
Nors mus gerokai aptalžė tądien pūtęs stiprus vėjas, lietus ir net sniegas – nuo tikslo nenuklydome ir su tautinių bendruomenių sekmadieninių mokyklų auklėtinais, jų mokytojais bei bendruomenių atstovais atkakliai kopėme į Urbo kalną. O tada — dar 132 laipteliai iki vaizdo iš paukščio skrydžio…
„Net baisu, bet labai gražu“ – džiaugėsi bendrakeleiviai, įveikę sraigtinių laiptų sunkumus, juk Nidos švyturys yra net 29 m. aukščio, o kadangi pastatytas dar ir ant aukštos kopos, skaičiuojama, kad yra pakilęs virš jūros lygio net 79 m.
Ir žinote, ką? Buvome pirmoji vaikų grupė šiemet apsilankiusi Nidos švyturyje! Ačiū Neringos muziejaus darbuotojams, tik mums atrakinusiems švyturio duris, nes lankytojų sezonas dar neprasidėjęs.
Ir visai nesvarbu, kad Nidos švyturys skleidžia vienintelį signalą, reiškiantį, kad čia nėra uosto, užtat kokia įdomi paties švyturio istorija! Vaikai su malonumu klausėsi edukatorės Editos Anglickaitės pasakojimo apie tai, kaip buvo statomas švyturys, kodėl jis buvo vadinamas švyturiu su sparnais ir, kad dar buvo meiliai „Raudonuoju Kristupu“ pakrikštytas. Išgirdome ir apie kitus Kuršių nerijoje esančius Juodkrantės ir Pervalkos švyturius.
Būnant Nidoje, nepraleidome progos susipažinti su žvejų gyvenimų, tais, kuriems buvo labai svarbūs švyturiai. Tuo tikslu ir pasibeldėme į Nidos žvejo etnografinę sodybą, ten klausėmės pasakojimų apie žvejų gyvenimą ir buitį, vėtrunges: kodėl, kaip ir kada jos atsirado aplink Kuršių marias esančių žvejų laivuose.
Vykdant projektą „Švyturių ambasadoriai“ ne tik lankysimės švyturiuose, bet ir dalyvausime su švyturiais susijusiose edukacijose, net konkursuose. Tautinių bendruomenių sekmadieninių mokyklų auklėtiniai kviečiami dalyvauti fotografijų ir piešinių konkurse „Mano švyturys“. Iš atrinktų geriausių darbų suformuosime parodą, kurią pristatysime ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Fotografijos – Oksanos Juozaitienės, Leonido Sobolevo, KTKC.
