„Geriems žmonėms linkėta šilumos ir taikos, sveikatos, meilės begalinės ir, kad blynų netrūktų, kad namuose gardžiai kvepėtų, kad užu stalo visi netilptų, kad geri žmonės ilgai ir laimingai gyventų“ — taip ir panašiai dainavo baltarusiai, praėjusį savaitgalį susirinkę švęsti Dažynki šventės.
Kaip pasakojo Klaipėdos baltarusių bendrijos „Krynica“ atstovė, ansamblių „Kupalinka“ ir „Verasok“ vadovė Valentina Snigur, Dažynki – baltrusiška derliaus šventė, susijusi labiau su duona — itin populiari Baltarusijoje, švenčiama tiek respublikiniu, tiek regioniniu lygių, kai pagerbiami žemės ūkio darbininkai. Tradiciškai šventė prasideda nuo paskutinio rugių ar kviečių pėdo pargabenimu iš lauko.
„Paskutinis rugių pėdas iškilmingai atkeliauja į namus, pėdas aprengiamas moteriškais drabužiais. Tada šokama ir dainuojama. Ši šventė susijusi su magiškais ritualais — taip prašoma gausaus derliaus ir palankaus oro. Kad visi kaimo namai būtų pilni ir turtingi – lankomasi pas kaimynus su apeiginių grūdų ąsočiu“, — pasakoja V.Snigur.
Su Valentina Snigur kalbamės, kad nors šiandien „Krynicos“ bendrijos nariai nėra tikrieji žemės ūkio darbininkai, tačiau nuo žemės labai nenutolę. Daugelis turi kolektyvinius sodus, sodybas, kur sodininkauja, užsiima daržininkyste. Yra ir tokių, kas kviečius ar rugius augina – išduoda V.Snigur. Tad Džynki – puiki proga susirinkti ir kartu švęsti. Juolab, kad ir ansamblių „Kupalinka“ ir „Verasok“ repertuaras tam specialiai atrinktas – dainos apie darbą laukuose, duoną ir, aišku, baltarusišką „bulbą“.
Fotografijos — Ivano Andrejevo, KTKC
