Bet pirmiausia užsukime pas kunigaikščius. „Prašome užeiti į pokylių salę“, — maloniai mus kviečia Plungėje esančių Oginskių rūmų gidė Danutė Einikienė ir mūsų grupę užburia pasakojimais apie šiuose rūmuose gyvenusius žmonės, jų veiklą ir gyvenimo dramas. Klausomės apie garsią Oginskių giminę ir garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ kūrimo istoriją. Muzikines tradicijas Plungėje 19 amžiuje tęsė polonezų kūrėjo vaikaitis ir įsteigė dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Muziejuje galima ne tik apsilankyti M. K. Čiurlionio atminimui dedikuotoje salėje, bet ir pamatyti pianiną, kuriuo grojo garsusis kompozitorius.
Visą tai sužinojome ir pamatėme Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centro organizuotoje tautinėms bendruomenėms skirtoje išvykoje po Žemaitiją.
Dabar rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, po kurio stogu eksponuojama Pasaulio žemaičių paroda, kuri ne vieną stebina meninių išraiškų modernumu. Aplankėme visas muziejuje vykstančias parodas ir ekpozicijas, bet labiausiai džiaugiamės dvare išlikusia aristokratiška aplinka.
Plungė buvo tik pirma mūsų išvykos stotelė. Aplankėme kunigaikščius, o toliau keliavome pas dvarininkus, į Bukantės dvarą, kur užaugo žymi Lietuvos rašytoja Julija Žymantienė, pasirašinėjusi Žemaitės slapyvardžiu.Gidės Aušrelės Petrošienės vedami po muziejaus ekskpoziciją, supratome , kiek mažai žinota apie šią rašytoją ir kokių tik įvykių ir dramų nestokota jos gyvenime. , meilės įvykių nestokota. Matyt teks iš naujo skaityti bent jau „Marčią“ ar „Petrą Kurmelį“, bene garsiausius rašytojos kūrinius.
Rašytojos tėvai buvo bežemiai bajorai, tad dirbo ir prižiūrėjo dvarelį, kuris priklausė grafui Pranciškui Plateriui – tad sodyboje įkurta ekspozicija pasakoja kaip 19 a. pabaigoje atrodė dvarelis, ponų namas, klėtis ir svirnas, kur šiuo metų įkurtos ekspozicijos ir modernios erdvės, pritaikytos kultūrinėms reikmėms.
Be peno sielai, turėjome laiko ir peno kūnui, juk apsilankius Žemaitijoje ir neparagavus žemaitiško kastinio su bulve, dar padažytu spirgine – skaityk, kad nebuvai Žemaitijoje – tikino mus Bukantės dvarelio edukatorė, šeimininkė Laimutė Arlauskienė, tuoj visus prie stalo susodinusi, vaišinusi ir receptais pasidalinusi.
Padėkoję už šiltą priėmimą, keliavome tolyn į Žemaitijos sostinę Telšius. Oi kokių būtų ir nebūtų dalykų apie žemaičius mums pripasakojo gidė Aistė Korkadinovaitė, gerai dar, kad su mumis nevisai žemaitiškai kalbėjo, tikrai nebūtume supratę, juk žemaičiai net f raidės neturi, skraido pas juos ne kregždės, o blezdingos, kanda ne uodai, bet kuisiai, patys jie ėda, o vaikus šeria – čia iš gidės repertuaro. Išmaniai Aistė mus po Telšius pavedžiojo, liepė ant septynių Telšių kalvų lipti – atsipirkome dvejomis. Visą žemaičių istoriją sužinojome, visas meškas ir kitas miesto įžymybes pamatėme, lietėme, čiupinėjome, klausėmės istorijų, šv. Antano Paduviečio katedroje pabuvojome.
O mūsų gidė taip Telšius išgyrė, kad nevienas ir dar kartą grįžti čia pažadėjome.
Pažintinė išvyka po Žemaitiją surengta įgyvendinant Taurtinių mažumų departamento finansuojamą, Klaipėdos miesto Tautinių kultūrų centro įgyvendinamą projektą „Integralus – kalba, kultūra, daina“.
Fotografijos — Leonido Sobolevo, KTKC.
