Klaipėdos Tautinių kultūrų centre (KTKC) prasidėjo lietuvių kalbos kursai pažengusiems vartotojams, tiems, kurie jau geba susikalbėti, pasakoti lietuviškai ir lietuvių mokosi nebe pirmus metus. Didžioji jų dalis – Klaipėdoje prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai.
„Ši programa yra įvairiapusė, nes užsiėmimai vyksta ne tik klasėje, auditorijose, bet yra lankomasi įvairiose kultūros, visuomeninėse įstaigose ir institucijose – tokiose kaip bibliotekos, muziejai, galerijos, užimtumo tarnyba ir net Sodra. Lietuvių kalbos studentai yra kviečiami ir kartu su mūsų tautinėmis bendruomenėmis dalyvauja kitose veiklose: išvykose, koncertuose, edukacijose. Galima sakyti, kad tai lietuvių kalbos ir kultūros kursai su integracijos į visuomenę intencija“, — pasakojo KTKC direktorė Jelena Butkevičienė.
Šiuos kursus KTKC organizuoja pagal projektą „Integralus – kalba,kultūra, daina“, kurį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės, užsiėmimų metu naudojamasi ir departamento užsakymu parengtomis ir dalinamomis mokymo priemonėmis.
Ne vienas kalbintas kursų lankytojas pasidžiaugė, kad lietuviškai supranta ir kalba vis daugiau ir geriau bei vis mažiau naudojasi vertėjų programomis. Ir nors koją vis dar pakiša lietuvių kalbos dvibalsiai, nors lietuviškoji g raidė vis dar neatsilaiko prieš ukrainietišką h, kaip sakė viena iš studenčių Anastasiia Smirnova – „akys bijos, rankos daro“. Taip ji atsakė paklausta ar buvo sunku išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Ir tokių pirmūnių kaip Anastasiia, pažengusiųjų grupėje — neviena.
Nors darbas KTKC klasėje su pažengusiais studentais užvirė ir kiek anksčiau, kultūrinė integracija prasidėjo nuo rugsėjo 21 d., nuo išvykos į Kauną, kur dalyvauta VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centro organizuotoje tautinių mažumų šventėje „Kultūrų sodas“.
Lietuvių kalbos studentai prisidėjo ir prie KTKC paviljono įrengimo, mūsų projekto „Švyturių ambasadoriai“ pristatymo ir edukacijų vaikams vedimo.
„Žinokit, labai gerai – kalbėjau su vaikais ir taip mokiausi lietuvių kalbos, tikrai praplėčiau savo žodyną“ – taip savo patirtį šventėje įvertino lietuvių kalbos studentė, edukatorė Liudmila Mogilkina.
Lietuviškai mūsų studentai kalbėjosi ir su šventėje sutiktu, Tautinių mažumų departamento direktoriumi Dainiumi Babilu, kuris pasidžiaugė tokiu ukrainiečių užsidegimu ir pagyrė, kad tai jie yra švyturiai kitiems ambasadoriai.
„Šventė – švente, bet mes čia ir mokomės. Studentams labai svarbu praktikuotis ir kalbėti. Tą mes ir bandome daryti natūralioje aplinkoje — juk taip yra lengviau ir naujus žodžius įsiminti“, — sakė lietuvių kalbos mokytoja Veronika Kibickienė.
Beje, po paskatinamosios išvykos, studentai turi atsiskaityti ir savarankiškai pasiruošti pasakojimus, pasidalinti savo įspūdžiais su kitais.
