„Bijai vilko, neik …“ – duoda užduotį mokytoja Vera Kibickienė.
„Miškas, miško, į mišką“! – džiaugiasi pagaliau suradę teisingą atsakymą ir išgliaudę patarlės prasmę lietuvių kalbos kursų lankytojai Tautinių kultūrų centre. Mokytoja juos vadina savo kursantais ir negaili nei sudėtingų užduočių, nei padrąsinančių žodžių. Ko jie tik nedarė užsiėmimų metu. Žinoma, pradėję nuo abėcėlės, dabar jau daugelis geba sukurti pasakojimus, rašo diktantus.
Ne vienas pernai šiuos kursus lankęs, galėtų pasakyti, kad iš pradžių tikrai, kaip to vilko, bijoję lietuvių kalbos, gramatikos vingrybių, tarimo subtilybių, tačiau noras pritapti, įsilieti į naują visuomenę, turėti socialinį gyvenimą ar bent minimaliai susikalbėti buityje, parduotuvėje buvo stipresnis už baimę, todėl ir žengta šį mišką.
„Jie labai motyvuoti, atkakliai siekia savo tikslo ir pasiekia. Yra tokių, kurie jau išlaikė ar rengiasi laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą“, – sako mokytoja V.Kibickienė.
Pernai Tautinių kultūrų centre lietuvių kalbos mokėsi rekordinis kiekis kitataučių – per metus beveik 200 žmonių. Mokymai vyko pavasario ir rudens laikotarpiu, vasarą vyko intensyvūs lietuvių kalbos mokymai. Daugiausiai tai — Klaipėdoje prieglobstį nuo karo radę ukrainiečiai, besistengiantys čia susikurti naują gyvenimą.
„Lietuvių kalbos kursus organizuojame jau ne vienerius metus, todėl žinome lankytojų poreikius bei lūkesčius. Žinom kas pasiteisina, padeda mokytis kalbos, dėl to visada pamokas auditorijoje jungiame su išvykstamąja veikla. Naujai atvykę, taip greičiau susipažįsta su miestu, kultūra, tradicijomis. Vyksta ir integracija, ir lietuvių kalbos mokymas originalioje aplinkoje“, — pasakoja Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė, pasidžiaugusi, kad lietuvių kalbos mokymo galimybių padaugėjo.
„Daugeli metų mokymus organizavome palaikomi Klaipėdos miesto savivaldybės ir Tautinių mažumų departamento, o pernai mumis pasitikėjo ir patikėjo teisę bei finansavimą kursų organizavimui — Valstybinė lietuvių kalbos komisija“, — pasidžiaugė J.Butkevičienė.
Kursų lankytojai per nepilnus 9 mėnesius spėjo pabuvoti įvairiose Klaipėdos kultūros ar socialinėse įstaigose. Apsilankyta bibliotekose, meno galerijose, muziejuose, dalyvauta įvairiuose edukacijose, ekskursijose. Ir jei iš pradžių neapsieita be vertimo, galiausiai stengtasi bendrauti tik lietuviškai.
„Žinoma, prašėme gidų, edukatorių kalbėti lėčiau“, – pasakojo mokymų lankytojai, pasidžiaugę, kad specifiniai žodžiai, terminai lengviau įsimena būtent originalioje aplinkoje. O jų užduotis buvo — ne mažiau 10 naujų žodžių per užsiėmimą.
Juos ne tik įsiminti, bet juos dar ir ištarti reikia teisingai! — juokiasi kursantai. Na ir treniravosi visi, kartais iki juoko ašarų. O jei rimtai, tai besimokantieji kalbos sako, kad baisoka buvo tik iš pradžių – daugelis džiaugėsi, kad užsiėmimų metu sukurta jauki aplinka, pozityvus, padrąsinantis bendravimas tik padeda.
„Tuomet ir nebaisu, kad ne taip ištarsi, kad kas iš tavęs pasijuoks“, — sako kursų lankytoja Tatjana Sidorenko.
Moteris pasakoja lankiusi lietuvių kalbos mokymus ir kitur, bet tik dabar prakalbusi lietuviškai.
„2023 m. gruodį turėjome ypač turiningą programą, skirtą gerinti praktinius kalbėjimo įgūdžius“, — pasakoja J.Butkevičienė.
Užsiėmimų metu lankytos ne tik kultūrinės įstaigos, tokios kaip Klaipėdos dramos teatras su savo užkulisių paslaptimis ar Koncertų salė su instrumentų edukacija – kursų lankytojai sako, kad visur buvo labai įdomu, o ir naudinga, nes buvo susitikta su Užimtumo tarnybos, Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kuriems negailėta klausimų ir sulaukta nemažai patarimų. „Svarbu ne tik žinoti kalbą, bet ir pažinti kultūrą“, — paklaustas apie tokių integruotų užsiėmimų naudą atsako dažnas lietuvių kalbos mokymų lankytojas.
Lietuvių kalbos lankytojai Tautinių kultūrų centrą jau vadina savu, čia jiems ne tik vieta susitikti ir mokytis. Kursų lankytojai tapo tarsi viena bendruomene ir vis daugiau įsilieja į bendras centro rengiamas veiklas ar renginius. Kursantai dalyvavo Tautinių kultūrų centro organizuojamose renginiuose — dekoratyvinių moliūgų konkurse ir Angelų sodo instaliacijos kūrime. Ne tik artimai susipažino su viena seniausių tautinių mažumų šiame krašte — Klaipėdos vokiečių bendrija, bet ir dalyvavo šios bendrijos organizuotoje šventėje ir šv.Martyno žibintų eisenoje. Taip pat besimokantieji lietuvių kalbos dalyvavo Tautinių mažumų departamento rengtame seminare, kur pasidalino savo patirtimi bei vyko į Vilnių dalyvauti rengtame Žmogaus teisių dienos minėjime ir apdovanojimuose tautinių mažumų nariams.
