„Susirenkam pabendrauti totoriškai, kad neužmirštume, jog esame totoriai“, — sveikindamas į Tautinių kultūrų centro salę susirinkusius bendruomenės narius, juokavo Klaipėdos totorių bendrijos „Nur“ pirmininkas Ilfir Gibadullin.
Totorių kultūrą puoselėjanti bendruomenė šįkart tautiečius sukvietė prisiminti žymų totorių poetą, rašytoją Tukay Gabdullą , kuris pripažintas pačių populiariausių vaikų literatūros kūrėju. Su jo eilėmis, poemomis, eiliuotomis pasakomis yra išaugusi ne viena karta. Tukay Gabdulla dar vadinamas moderniosios totorių literatūros ir šiuolaikinės totorių literatūrinės kalbos, kuri literatūroje pakeitė senąją totorių kalbą, įkūrėju. Tad, žinoma, kad renginyje skambėjo šio totorių poeto eilės: ir totoriškai , ir lietuviškai. Tik labai nedidelė dalis poeto eilių yra išversta ir į lietuvių kalbą. Poetas vos per 27 savo gyvenimo metus yra sukūręs 9 poemas, per 400 eilių, per 350 apsakymų, pasakojimų bei apybraižų.
Ten kur totoriai, žinoma, skambės ir dainos. Jų negailėjo totorių ansamblio „Leisian“ dainininkai bei totorių sekmadieninės mokyklos auklėtiniai (mokytoja Farida Amanbaeva). Totoriškoms dainoms pritarė ir salėje sėdintys bendruomenės nariai. O dainuoti Tukay Gabdulla parašytą, neoficialų totorių himną „O mano gimtoji kalba!“ sustojo visi susirinkusieji.
Kaip ir be dainų, koks totorių susibūrimas be ėčpočmak vaišių – totoriškų bandelių su mėsa.
Didelis „rechmet“(ačiū totoriškai) jų kepėjams ir „rechmet“ už gražų totorišką vakarą.
